Fotografijų paroda „Sava svetima“
Projektas iš ciklo „4 x 4“
Kuratorė: Eglė Deltuvaitė
2008 balandžio 16 – 30 d.
Pavlo Gudimovo meno centras “JA”, Kijevas, Ukraina

Kada, kur ir kodėl jautiesi savas ir svetimas, kas, kokia aplinka, žmonės, daiktai tau yra, tampa savi ar svetimi? Kaip žiūri į savą ir svetimą erdvę, žmogų, daiktą? Kada tavo aplinka tau yra sava, o kada tampa svetima?

Fotografijų parodoje „Sava svetima“ didžiausias dėmesys – privačiai žmogaus susikurtai erdvei, ją užpildantiems daiktams, asmens tapatybei, buvimo, buities apmąstymo ir matymo ženklams, stereotipų sandūroms.

Gyčio Skudžinsko projekte „Pėdsakai“, vykdomo nuo 1999 m., fiksuojamos žmonių gyvenamos teritorijos, nereprezentatyvios miesto vietos, kurių vardiklis – autoriaus personalinė patirtis, jos ribos.

Fotografai darbuose nagrinėja savos svetimos erdvės keliamas emocijas, šiuolaikinės visuomenės vertybes ir problemas.

Dviguboje ekspozicijose vaizdai susilieja, sąmoningas fotografo pasirinkimas, skirtingi tos pačios vietos matymo kampai apsunkina erdvės atpažinimą – asmeninis vietos išgyvenimas nuo Naujosios Akmenės iki Paryžiaus. Ramunė Pigagaitė įsileidžia šiek tiek arčiau – į blokinių namų laiptines. Jas valančios moterys, vilkinčios akį rėžiančiais margais chalatais susilieja su įkyriai žalia sienų spalva. Atrodytų veiksmas tarsi ne daug ką bendro turintis su estetika atrodo be galo subtilus – tarsi tos moterys būtų sustingusios neatpažinto šokio judesy.

Arturas Valiauga žmogaus tapatybę nagrinėja per Lietuvoje gyvenančių olandų ir Olandijoje gyvenančių lietuvių gyvenamą aplinką. Sufleruojami, bet neperšami identitetą, tautybę išduodantys daiktai ir ženklai, portretai, kadruojami vaizdai virsta vieno žmogaus ar šeimos istorijos panorama. Joana Deltuvaitė žmogų palieka už objektyvo matymo lauko. Ją domina Europos skvotuose įsikūrusių žmonių susikurta laikina buitis. Stebėdami aplinkos fragmentus, daiktų išdėstymą, patys nejučia susikuriame šeimininko portretą. Eksponuodama iš daug mažų fotografijų sudėliotą mozaiką, autorė atskleidžia įvairialypį skvotų bendruomenės gyvenimą. J. Deltuvaitė specialiai nenurodo tikslios skvoto vietos, (o ir mes iš nuotraukos to negalime nustatyti) taip pranešdama, kad bet kokioje šalyje, mieste skvotų kultūra yra bendra ir tokia pati visame pasaulyje. Skvotai, nykstantys savo pirminiu pavidalu, transformuodamiesi, būdami svetimi savame mieste tampa priežastimi kalbėti apie toleranciją, tarpusavio ir kitokio supratimą.

Fotografai darbuose nagrinėja savos svetimos erdvės keliamas emocijas, šiuolaikinės visuomenės vertybes ir problemas. Autorių projektuose šie klausimai nagrinėjami skirtingai, tačiau tam tikruose taškuose susiliejančios strategijos tik dar labiau praplečia savo-svetimo suvokimą.

Tekstas © Eglė Deltuvaitė

Joana Deltuvaitė. Iš serijos Skvotai, Tarptautinis projektas „Europos vertybės“, 2006
Ramunė Pigagaitė. Iš serijos Valanti moteris, 2004
Gytis Skudžinskas. Iš ciklo „Pėdsakai“, 1999 – 2006
Arturas Valiauga. Iš serijos Tylusis identitetas, Tarptautinio fotografijos tyrimų tinklo projektas „Darbas: kintantys veidai“, 2005

Kuratorė: Eglė Deltuvaitė
Organizatoriai: LR ambasada Ukrainoje, Lietuvos kultūros ministerija ir Lietuvos fotomenininkų sąjunga
Partneriai: meno centras „JA“
Rėmėjai: LR Kultūros rėmimo fondas