Moterys, ištekėjusios už savo kasdienybės

September 12, 2008  |  In Focus 2008, Parodos  |  Share

Ola Buczkowska ir Karolina Bregula
„Moterys, ištekėjusios už savo kasdienybės“
2008 rugsėjo 12 – spalio 1 d.
Galerija „Znad Willi“
Partneriai: Lenkų institutas Vilniuje, Lodzės meno centras, Galerija „Program“ Varšuvoje.

Karolinos Bregulos ir Aleksandros Buczkowskos paroda „Ištekėjusios moterys“ – tai savotiškas dviejų draugių autoportretas, jų kasdieninio asmeninio gyvenimo mozaika, apimanti akimirkas, kai žmogus esti pats su savimi; akimirkas, kuriomis dažniausiai nesidalinama su supančiu pasauliu. Bet autorės gan noriai praskleidžia uždangos, slepiančios jų asmeninio gyvenimo ritualus, kampelį, leisdamos žvilgtelėti į erdvę, kupiną mažų subtilių moteriškos kasdienybės atributų ir detalių.

Fotografijose dominuoja šviesios spalvos, linijos dvelkia lengvumu ir plastika, kompozicijos neperkrautos, veikiau minimalistinės, kuriančios erdvės ir paslapties pojūtį. Dažniausiai nuotraukose vaizduojama ne visuma, o detalės, moters kūno ar jį supančios aplinkos dalis ar elementas.

Fotografijos, tarsi sustingę mums nežinomo plačiaekranio filmo kadrai, sugrupuotos po dvi, juosia galerijos sienas, pasakodamos istoriją moterų, kurios ištekėjo už mums nematomų vyrų, savo kasdieninės buities, svajonių, ar net… viena kitos? Atrodo, kad lėtai, diena iš dienos, jos mėgaujasi savo buvimu, paslaptimi, kuria dalijasi, paprastais kasdieniais įpročiais, tokiais kaip rytinė kava ar tam tikri ruošos darbai, tampančiais savotiškais jas lydinčiais ritualais, suteikiančiais saugumą, prasmę, ramybę ir šilumą.

Atrodo, kad lėtai, diena iš dienos, jos mėgaujasi savo buvimu.

Iš fotografijų sunku perprasti šių moterų tarpusavio ryšį, tačiau dalijimasis akimirkomis, kurios paprastai nėra fasadinė gyvenimo pusė, kūniškas artumas ir sklindantis jausmingumas kužda, kad jų santykiai yra kur kas gilesni nei paprasta moteriška draugystė.

Fotografijos pagrįstos jutimais – žvelgiant į jų estetišką baltumą, tarsi jauti lygių nugludintų paviršių švelnumą, kilimo minkštumą, odos šilumą. Tačiau, kita vertus, jautiesi patekęs į pasaulį, kur neturėtum būti, nes tos akimirkos, turėjusios priklausyti tik toms dviems moterims, glumina savo parduotu atvirumu. Padrika filmo kardų estetika ir išeksponuotas intymumas leidžia pažvelgti į privataus moters pasaulio kertelę. Bet kodėl? Tam, kad būtų galima geriau pažinti, ar tam, kad tik dar labiau sustiprintų paslaptį?

Goda Rupeikaitė, (www.alfa.lt)


Comments are closed.