Gegužės 26 – birželio 3 dienomis šiaurės rytų Vokietijos Zingsto mieste vyksiančiame festivalyje „Horizonte-Zingst“ Lietuva dalyvauja kaip kviestinė šių metų šalis. Bendradarbiaujant su Vokietijos galerija „STP Galerie“, viešoji įstaiga Kultūros meniu parodoje Gamtos kontekstai: Lietuvos fotografijos perspektyva pristato aštuonis lietuvių autorius.
Kaip teigia parodos kuratorė Eglė Deltuvaitė, festivalio tema – gamta, tačiau Lietuvos autorių parodoje ji atsiskleis daugiau netiesiogiai – per gamtos ir fotografijos santykį, jų sąveikos sukurtų prasmių, nuorodų bei kontekstų variacijas.
Paroda suskirstyta į keturias dalis, kurias atstovauja po du autorius. Parodos segmente, pavadintame „Gamtos dalys“ pristatomi žymaus Lietuvos peizažo fotografo Stanislovo Žvirgždo kūriniai iš ciklo „Lietuvos peizažai“, kurti 1988-1991 metais. Šalia šių klasikinių darbų atsiranda jaunosios kartos fotografo Mindaugo Gabrėno projektas „dreamscapes“ – naudojant pasenusias juosteles sukurti į nostalgišką, jautrią, praeities patyrimo nuotaiką įtraukiantys darbai. M. Gabrėnas kartu su savo mintimis, akimis ir kamera leidžiasi į vizijų labirintą ir jam nerūpi, ar jis atveria kambarį, kuriame kas nors ką tik buvo arba iš kurio jis ką tik išėjo. Tačiau neneigia, jog vieną dieną norėtų patekti ten, kur niekas dar iki šiol nebuvęs.
© Stanislovas Žvirgždas, Ryto rūkas. Iš serijos Lietuvos peizažai, 1991
© Mindaugas Gabrėnas, Ieškant pradžios. Iš serijos dreamscapes, 2009.
Dalyje „Gamta kontekste“ susiduria Algio Griškevičiaus darbai iš ciklo „Cirkas“ bei Joanos Deltuvaitės projektas „Pasivaikščiojimas Vilniaus paribiais“. Beveik nesikeičiantis tipinis Lietuviškas peizažas – daugelio A. Griškevičiaus fotografijų antrasis planas. Tai erdvė, kurioje jo sukurti personažai šį kartą sprendžia nedarbo problemą – kaimo gyventojai nutaria suburti cirko trupę…
J. Deltuvaitė, naudodama puskadrinio fotografavimo principą, matuoja Vilniaus ribas ir fiksuoja peizažą būtent ten, kur prasideda ir baigiasi Vilniaus miestas. Fotografijos jungiamos į dvylikos ir daugiau puskadrių seką, kuri nurodo žvilgsnio ir žingsnio judėjimo trajektoriją. Šios Vilniaus paribių peizažinės panoramos brėžia alternatyvaus, fotografinio miesto žemėlapio ribas ir beveik neįmanoma suvokti, ar žiūri į Vilnių ar iš jo.
© Algis Griškevičius, 360 ⁰. Iš serijos Cirkas, 2009.
© Joana Deltuvaitė. Iš serijos Pasivaikščiojimas Vilniaus paribiais, 2010.
„Paslėpta gamta“ – trečioji parodos dalis, jungianti vieno perspektyviausių jauniausios kartos autorių Mindaugo Ažušilio seriją „Pelėsis“ (2010) bei elektronikos inžinieriaus, neretai dalyvaujančio meno parodose, Juliaus Pilecko projektą „Žmogaus sūnus. Prisilietimai“ (2011-2012). M. Ažušilio fotografijas per pusę skiria dvi laiptinės sienos spalvos, o išsibarstęs pelėsis iš taškelių kuria tolimųjų rytų tapybai būdingą stilių. Dviprasmiškas žmonių požiūris į pelėsį, jo atsiradimas žmogaus teritorijoje, žmogaus ir gamtos kova kursto papildomas šio projekto konotacines prasmes. J. Pileckas taip pat naudodamas makro žiūrėjimo strategiją eksperimentuoja su žmogaus kūno ir cheminės emulsijos sąlyčiu. Paties autoriaus sukurtu cheminio apdorojimo būdu gaunamos ryškių spalvų reljefinės fotogramos. Serija, įkvėpta belgų siurealisto Renė Magrito paveikslo „Žmogaus sūnus“ (1964) ir jo komentaro, kad viskas, ką mes matome, slepia kažką kitą; mes visada norime pamatyti, kas paslėpta už to, ką matome. Kyla susidomėjimas tuo, kas paslėpta, tuo, ko regimybė mums neparodo ir šis susidomėjimas gali įgauti stipraus jausmo formą, tam tikrą konfliktą tarp paslėpto ir matomo.
© Mindaugas Ažušilis. Iš serijos Pelėsis, 2010.
© Julius Pileckas. Iš serijos Žmogaus sūnus. Prisilietimai, 2011-2012.
Paskutiniojoje parodos dalyje „Nuorodos į gamtą“ pristatomas Gyčio Skudžinsko serija „Tyla“ ir Arturo Valiaugos „Japanmiksai“, 2009. A. Valiauga šį ciklą fotografavo camera obscura, padaryta iš bento – japoniškos priešpiečių maisto dėžutės, o vėliau iš jų bei japoniškų komiksų ištraukų sukūrė fotogramas. Fotografija šiuo atveju daugiau kaip raktas į japonų kultūrą, kurios neatsiejama ir svarbiausia dalis – gamta. Gamta, Gyčio Skudžinsko projekto „Tyla“ kontekste, veikia tik per apgaulingą peizažo fotografijos įspūdį, o pati serija kalba apie fotografiją be įvykio, kuri dezorientuoja stebėtoją bei naikina regėjimo kaip greito pažinimo patirtį. Gamtoje, viešose ir privačiose erdvėse užfiksuoti atvaizdai suvokėjui netransliuoja aiškių tos erdvės parametrų, bet priešingai, jungiasi į tęstinę vizualinę konstrukciją, kurios pagrindinis tikslas – ne esamos situacijos reprodukavimas, bet ribos tarp regimo ir suvokiamo, pažįstamo ir svetimo, natūralaus ir socialaus akcentavimas.
© Arturas Valiauga. Iš serijos Japanmiksai, 2009.
© Gytis Skudžinskas. Iš serijos Tyla, 2008-2011.
Po parodos atidarymo vyks Algio Griškevičiaus kūrybinės dirbtuvės, kurių metu bus galima stebėti, kaip autorius kuria savo fotografijų scenografiją ir kaip į ją įterpiamas žmogus. Vakarinių festivalio peržiūrų metu bus pristatoma Lietuvos fotografijos klasika ir šiandiena.
Parodos atidarymas gegužės 31 d. Heimatmuseum, Zingste, Vokietijoje.
http://www.erlebniswelt-fotografie-zingst.de