Kai žiūriu į Algio fotografijas, šypseną kaskart po truputį keičia vypsnis ir gerkle nusirita gumulas. Jausmas kiek primena tą, kai po vasaros pirmą kartą pajunti rudens kvapą ir nors žinai, kad žiema praeis ir niekur nedingsi, vis tiek apninka kažkoks ramus liūdesys. Taip, gyvenimas toks. Ir mes tokie…

Taip, gyvenimas toks. Ir mes tokie…

Kažkieno tiksliai sudėlioti veikėjai keistų daiktų ir dekoracijų apsuptyje.

Algio fotografijose gamta – vienintelė konstanta. Visa kita – lengviau ar sunkiau šifruojami naratyvai, kuriuose paslėpti egzistenciniai klausimai.

Kartais pagalvoju: kodėl taip taikliai skaudžiai? Atsakymas ateina žiūrint ne į darbus, o į Algį. Kokie darbai, toks ir jis. O tiksliau, koks jis, tokie ir darbai. Itin jautrus asociatyviai mąstantis perfekcionistas, nuolatos esantis kažkur tarp juoda ir balta, tarp tragedijos ir komedijos. Teatrališkai į gyvenimą žvelgiantis metaforų kolekcininkas.

Vertindama Algio kūrybą, visada atsimenu ir mintį, kad fotografija – technologiškai paprasčiausia medija, tačiau tai sudėtingiausia vizualinė priemonė kurti asmeninį braižą ir atpažįstamumą. Algio fotografijų supainioti su kieno kito tiesiog neįmanoma.

Tekstas © Eglė Deltuvaitė

Sudarytoja
Eglė Deltuvaitė
Tekstai
Agnė Narušytė
Vaidas Jauniškis
Vertėjas
Jurij Dobriakov
Dizaineris
Jurgis Griškevičius

Rėmėjai
Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondas
Dainius Balčiūnas
Renaldas Vaičiūnas
UAB „Blue Bridge“

Išleido:
„Tyto alba“, 2009
ISBN 978-9986-16-730-3
UDK 77.04(474.5)(084)

Foto © Algis Griškevičius