Kovo 17 d. 19 val. galerijoje Hier und Jetzt, Leipcige bus atidaryta Arturo Valiaugos paroda „J. Bobrovskio Lietuva: abipus Nemuno, tarp Rytų ir Vakarų“.
Paroda ir leidinys – Lietuvos prisistatymo tarptautinėje Leipcigo knygų mugėje garbės viešnios teisėmis kultūrinės programos dalis. Projekto ašis – vokiečių rašytojo Johaneso Bobrovskio (1917–1965) biografija ir kūrybinis palikimas. Fiksuodamas J. Bobrovskio kūrinių ir gyvenimo topografiją, šiandieninius tų vietų pavidalus, A. Valiauga kuria konceptualią dokumentiką, vedžiojančią mus J. Bobrovskio keliais Lietuvoje, Kaliningrado srityje, Vokietijoje.
LeidinysISBN 978-609-8132-02-1
Brūkšninis kodas:
9786098132021
Arturas Valiauga, Abipus Nemuno, tarp Rytų ir Vakarų / Beiderseits der Memel. Zwischen Osten und Westen. Vilnius: Kultūros meniu, 2017
TEKSTAI / TEXTEN
Eglė Deltuvaitė, Tomas Pabedinskas, prof. Klaus Völker
VERTĖJA / ÜBERSETZUNG
Dalia Bukauskaitė
REDAKTORĖ / EDITOR
Aurina Venislovaitė
DIZAINERIS / GRAFISCHE GESTALTUNG
Gytis Skudžinskas
PUBLISHER / HERAUSGEBER
VšĮ „Kultūros meniu“ / PI Culture Menu
SPAUSTUVĖ / DRUCK UND BINDUNG
KOPA
TIRAŽAS / AUFLAGE
500
RĖMĖJAI / SPONSORS
Lietuvos kultūros taryba
Lietuvos kultūros ministerija
PARTNERIAI / PARTNERN
Lietuvos kultūros institutas
© Kultūros meniu, 2017
© Eglė Deltuvaitė, 2017
© Tomas Pabedinskas, 2016
© Gytis Skudžinskas, 2017
© Arturas Valiauga, 2016 – 2017
© Klaus Völker, 2016
Arturas Valiauga
Gimė 1967 m. Vilniuje. Nuo 1999 m. fotografijos projektuose nuosekliai gilinasi į socialinės, tautinės tapatybės temą, seka jos kitimo procesus ir rezultatus, vaizdu analizuoja namų, plačiąja prasme, sampratą ir jos apraiškas. Serijose „Apie ilgesio žemę“ (2013), „Tarp krantų“ (2008), „Kupiškio angaras“ (2008), „Tarp istorijos ir dabarties: Trakų karaimai ir Daniliškės“ (2007) „Tylusis identitetas“ (2005–2006), „Buvau pas Stepą, kalbėjomės apie gyvenimą“ (2002), „Iš blynų ir barščių gyvenimo“ (2002), „Savaitė turi aštuonias dienas“ (1999) autorius stebi žmogų ir jo gyvenamąją aplinką, fotokamera fiksuoja tapatybės ženklus, nagrinėja ją tarpinėse būsenose. Kintanti sociokultūrinė situacija ir personažų būvis joje tapo pastarojo meto autoriaus vizualinių tyrimų bendru vardikliu.
Nors Lietuvos istorija, sovietmečio patirtis – visų A. Valiaugos serijų ir projektų atramos taškas, tačiau jo žvilgsnis į mus supančią aplinką nėra nostalgiškas, jis neieško praeities ženklų šiuolaikinėje kasdienybėje. Priešingai, A. Valiauga nagrinėja tai, ko neliko, tai, kas pasikeitė, ir kodėl. Autorius nesistengia iš fotografijos eliminuoti dabarties ženklų ar užmaskuoti neromantiškus, netaurius, buitinius, nepatogius realybės fragmentus. Lietuviškas tapatumas jam svarbus šiandieniniame, XXI amžiaus Europos, pasaulio kontekste. A. Valiaugai būdingas sąmoningas atviras kritinis žvilgsnis į šiuolaikybę, suvaldytas spalvos ir laiko pojūtis, fotografijos formos, raiškos ir temos darna.
Eglė Deltuvaitė